Kašalotų mintys apie Vilnius Challenge 2014
 |
| Kašalotai prieš startą |
Kaip ir du pastaruosius metus, taip ir šiemet po Vilnius Challenge pažadėjau
sau, kad tai buvo paskutinis kartas;) Paskutinis
kartas blaškymosi po Vilniaus miestą mėšlungio sutrauktomis kojomis, šlapiais
batais, paskutinis landžiojimas po tamsius kanalizacijos vamzdžius ir t.t. Bet
kadangi žmogus turi latentinį pomėgį į savęs kankinimą,
tai matyt tikrai dalyvausiu ir kitais metais. Apskritai prieš kelis metus
Vilnius Challenge man atrodė utopija, bet po truputį šlifuojant gatves
multisporto idėja tapo nebesvetima, juolab, kad kažkur giliai galvoje bręsta
triatlono kirminas.
Kas šiek tiek yra susidūrę su Vilnius
Challenge, žino, kad varžybų pagrindinis principas yra orientavimasis mieste.
Orientuojamasi bėgant, važiuojant dviračiu, riedučiais, plaukiant baidarėmis,
plaustais, ir t.t. Papildomai trasa yra paskaninama įvairiomis užduotimis,
tokiomis kaip laipiojimas po medžius, virvių kliūčių įveikimas ar nusileidimas
jomis, „karinio“ kliūčių ruožo įveikimas, įvairios matematinės užduotys,
galvosūkiai (pvz. SUDOKU išsprendimas, tam kad gauti namo numerį prie kurio
reikia atsižymėti) ir t.t. Pagal pajėgumą trasos suskirstomos į tris
kategorijas: pradedantieji, mėgėjai ir elitas. Mes, t.y. Kašalotai, jamėme
mėgėjų trasą.
Taigi, keletas pastebėjimų:
1.
Varžybų centras ir pačios varžybos buvo perkeltos iš miesto centro prie OZO PC
ir į šiaurinę Vilniaus dalį. Gerai yra tai, kad nereikėjo lakstyti po gatves,
kuriose trinasi masės žmonių. Nors kaip kurie varžybų dalyviai, kaip kokie
turistai, sugebėdavo miškelyje stabtelėti tako viduryje ir prasičekinti
žemėlapį, kai tuo tarpu ant kokių 30 km/h greičiu dviračiais atlekia KašalotaiJ
2.
Pati trasa buvo techniškai sudėtingesnė tiek orientavimosi tiek jos įveikimo
prasme, ko pasekoje buvo daugiau trailo, o dviračiu - MTB. Pliusas yra dar ir
tas, kad atrandi tau nežinomų Vilniaus vietų. Taip aš prieš porą metus atradau
Koralų miškus su neblogais takeliais ir dar geresniais sukilimais.
3.
Akivaizdu, dėl didesnio žmonių skaičiaus keičiasi
varžybų strategija. Mažiau pramogų, didesnis sudėtingumas. Pradžia daugmaž išdirbta
prasklaidyti mases. Dar viduriukas (pagal pajėgumą) susiduria su eilėmis, bet tai
tik 5min reikalas o ne pusvalandžio.
(Pvz.:
pirmame varžybų etape reikėjo surinkti 5 punktus, nekreipiant dėmesį į jų
eiliškumą. Kadangi visi dalyviai išsisklaidė pagal savo punktų rinkimo
strategiją, tad tai padėjo išvengti susigrūdimų ir eilių prie atsižymėjimo
punktų (sekančius punktus reikėjo surinkti griežtai vadovaujantis eiliškumo
principu)).
4.
Šių metų didesnis pasikeitimas buvo tai, kad labai
anksti sėdom ant dviračių ir jais reikėjo smarkiai pasiduoti kalvomis. MTB
tikrai pravertė. Labai pravertė ir žemėlapio laikiklis, tvirtinamas ant ragų.
5. FINFOM
plaustai, sumažinti iki minimumo, ir tuo pačiu padidintas sudėtingumas
reikalaujantis daugiau pastangų iš vieno Neries kranto į kitą pusę kapstytis ir
kovoti su srove. Kam sekasi geriau, kad blogiau :-D Žmonės naudojo visokios
priemones didesniam vandens užgriebimui. Vaidas iš tų prietaisų naudos daug
nemato, nes vien tik rankomis plaukė taip pat greitai, kaip kad kiti su tais
šiupeliais. Na, o aš, kadangi niekaip neįvaldau to FINFOM plausto, nesugebu
išvystyti gero greičio, o kertant Nerį nenugaliu srovės kitą kartą pabandysiu
pasigaminti kokį plaukmenį.
6.
Maitinimas ir girdiklos labai minimalistinės, todėl kiekvienas turi pasverti
savo poreikius ir viską susipakuoti. Gerai, kad dalį maisto ir vandens galima
palikti varžybų centre į kurį kartą ar du tenka sugrįžti. Patys visko turėjom
pakankamai, todėl nieko lyg ir nepritrūkom.
7.
Mokintis sportinio orientavimosi yra geriausia iki varžybų, bet ne per jas Tai įsitikiname jau trečius metus iš
eilės, tačiau nerandame laiko nueiti į #mano
antradieniai, #mano
ketvirtadieniai organizuojamas
orientavimosi pamokėles. O už klaidas orientuojantis reikia mokėti daug ir brangiai.
Daugiausia prakaitu, krauju ir laiku... Gerai, kad tokių klaidų padarėme tik
tris Stipriai nusibaudėme
bandydami vieną atkarpą Verkių regioniniame parke įveikti azimutu (dviračius
nešant ant pečių), vėliau gavom baudos už privažiavimą prie Verkių atodangos ne
iš tos pusės (ten kur Verkių rūmai viršuje), tad teko tais stačiai laiptukais į
viršų užsitempti dviračius. O trečia klaida, tai buvo paprasčiausias neapsižiūrėjimas
ir praleidus 18 punktą nuvažiavimas į 19. Tiesa, orientavimąsi pagal legendą
perkandom ir sugebėjom išvesti net grupelę žmonių (na taip, sekimas iš paskos
neišvengiamas, bet kartais geriau dešimt galvų nei kad dvi).
8.
Jau pernai planavome naudoti riedučius, tačiau viską pasvėrę nusprendėme tą
distanciją bėgti (taisyklės leidžia). Šiemet riedučius taipogi praskipinome,
TAČIAU šiek tiek įvaldžius riedučių žanrą galima ženkliai pagerinti varžybų
laiką, juolab šiemet riedučių trasa buvo tikrai dėkinga (dviračių takelis palei
Nerį, berods EuroVelo 11).
9.
Kojų raumenų mėšlungis, kuris mane sutraukė trasos viduryje ir vis
atsinaujindavo iki pat finišo buvo didžiausias mano pasirengimo trūkumas.
Bėgiojimas ir važiavimas dviračiu ir tampymo pratimų stoka greičiausiai
sutrumpino mano kojų raumenis, todėl įšokus į Nerį kojos virto vientisu raumens
gumulu. Žinoma prie to prisidėjo ir karštas / šaltas efektas. Išvada ir išmokta pamoka:
tempimo pratimai JAU tapo mano treniruočių sudedamąją dalimi.
10.
Kiekviename punkte (berods apie 58) sėdėjo savanorės mergaičiukės, kurios vien
savo buvimu pakeldavo nukritusį ūpą.
11.
Kadangi renginio fotografų buvo tikrai daug, tai po renginio pasiekė milijonai
nuotraukų, kur tikrai kiekvienas galėjo rasti bent kelis savo atvaizdus.
Mūsų jau
tris metu gyvuojanti komanda „Kašalotai“ liko 33, o trasą įveikėme per 5 val.
33 min. Viską susumavus ir išminusavus bendrai sukurpėme 46,57
km iš kurių 24,81 km. buvo bėgimo, 19,67 km. važiavimo dviračiu ir 2,09 km.
plaukimo plaustu. Orientavimosi klaidoms galima nurašyti ~30 min. , raumenų
defibriliavimui taipogi kokį 30 min.
Iš serijos „Jei
kitiems metams“: įspręsti riedučiu niuansus, pagerinti orientaciją miškuose,
karščio-šalčio problemas, FINFOM plaustu plaukimo niuansus ir dešimtukas užsimerkus.
Kalbam iš patirties nes jame jau pabuvoję :-D
 |
| Dirbtinos finišo šypsenos neįtikino fotografės...:) |
Nedas & Vaidas aka KAŠALOTAI
