2013 m. kovo 24 d., sekmadienis

Valgom Airijoje...


The Boar Head Pub Dublin

Niūrią ir lietingą dieną, vaikšinėdami po Dublino senamiestį, nutarėme užeiti į pub`ą ir paragauti kažko airiško.
Igai ieškoti nereikėjo: mūsų dėmesį patraukė „airiškų“ tamsių spalvų „kabokas“ „The Boar Head Pub Dublin“. O dar tos „Guinness“ iškabos tiesiog traukte įtraukė į šio pub‘o vidų J

Tipiška Airiška išvaizda

Interjeras pateisino lūkesčius, t.y. jis buvo toks, kokio tikėjomės ir norėjome: tamsios sienos, daug medžio, viduje prietema, „nejaunas“ personalas. Kvapas toks kaip pas kunigą sakykloje.

Vidus
Gėrybės

Aptarnavimas geras, neįkyrus. Maistą atnešė kone per dvi minutes. Matyt, laikė specialiai mums.
Aš užsisakiau „Shepherd's pie“, o Aurelija „Fish and chips“. Mano piemenėlio pyragas yra kildinamas iš Airijos jau nuo XVIII a. ir yra gaminamas pasirinktinai iš jautienos arba avienos. Pats patiekalas yra labai paprastas, sluoksniuotas, kepamas orkaitėje. Pirmas sluoksnis jautienos faršas maišytas su daržovėmis, o antras sluoksnis bulvių košė.
Skonis buvo tikrai geras, labai gerai derėjo mėsa su daržovėmis. Porcijos dydis alkano nepaliko.
"Piemenėlio pyragas"
 „Fish and chips“ yra kildinamas iš Anglijos, tačiau labai populiarus ir Airijoje (ir ne tik). Patiekalas yra paprastas: svieste kepta žuvis su bulvytėmis „free“. „Fish and chips“ galima nusipirkti greito maisto kioskeliuose, lietuviškų kebabinių analoguose, kur tau tiesiog į popierių suvynioja keptą žuvį, bulvytes, dar viską apibarsto druska ir apšlaksto actu. Eini ir valgai tiesiog gatvėje. Patiekalas skanus, bet išskirtiniu savo skoniu nepasižymi.

Fish and chips
Už abu patiekalus bei du bokalus Guinness alaus viso su arbatpinigiais sumokėjome 30 eurų ir galiu pasakyti likome tikrai patenkinti.
  Restoraną vertiname penkiais kaulais iš šešių :)


Restoranas lieka restoranu, tačiau žemai lenkiame galvą prieš tėvų virtuvę. Tėvai pasistengė ir vaišino mumis „airiškais pusryčiais“ (British breakfast style) rytais, airiškais rollais per pietus ir kitais skanėstais vakare. O kur dar neišmatuojama jūra guinness‘o alaus...?
English breakfast
Rollas yra toks įdomus ir savo paprastumu žudantis sumuštinis, į kurį dedama tai, ko norima: majonezas, kečupas, kepti kiaušiniai, airiškos dešrelės, keptas kumpelis (Irish rasher), kepta vištiena, bulvės ir t.t.

Rolas


 Nedas

2013 m. kovo 14 d., ketvirtadienis

Įdomioji Airija


Kaip bebūtų gaila, bet kaip kad visiems geriems dalykams ateina pabaiga, taip netikėtai baigėsi ir atostogos Airijoje. Trečias apsilankymas žaliojoje lietaus saloje nebuvo nuobodus ir paliko nemažai įspūdžių, bet čia aš ne apie tai. Norėčiau perteikti pastebėjimus apie šalį kitu kampu, t.y. aprašydamas tai kas man pasirodė  įdomu ir tuo pačiu žavinga.

Guinness alus.
Ko gero būtų sunku ginčytis, kad Airiškasis Guinness yra vienas iš tų alų, kuris matomai geriausiai nuteikia gomurį, ir kad tokio alaus analogo Lietuvoje nėra nei kvapo. Bent jau man kiekvieną kartą užsivertus bokalą Guinness, jausmas toks kaip, kad gerčiau katik močiutės koštą pieną. Kurio vis norisi ir norisi...:)
Na, o įdomus dalykas yra tas, kurį sužinojau per pirmą savo kelionę į Airiją, yra tai, kad Guinness alaus burbuliukai, skirtingai nuo kitų alų, keliauja į apačią. Ir drąsiai, per kelias sekundes suvertus visą skardinę alaus į bokalą jis ne tik, kad neišbėgs per kraštus, bet ir suteiks gražų reginį kai burbuliukai chaotiškai maišysis bokalo viduje, po truputį sėsdami ant dugno.
Čia detaliau apie tuos burbuliukus http://www.chem.ed.ac.uk/guinness/why.html.

Pats geriausias...

Šalto ir šilto vandens kranai
Vienas keistesnių dalykų Airijoje ir matomai ne tik yra du skirtingi kranai skirti šaltui ir šiltui vandeniui. Na ir pasakykit man kaip išsiskalauti burną tradiciniu metodu apžiojant kraną?:)
O iš tiesų tam egzistuoja nemažai paaiškinimų. Čia bent trys iš jų:
Pirmas sako, kad kažkuriais tai metais, kai buvo pradėta įvedinėti centralizuotą vandentiekį, buvo atvestas tik šaltas vanduo. Tik vėliau pradėta vandenį šildyti ir laikyti rezervuaruose, tad tam reikalui buvo įrengtas dar vienas kranas.
Antras variantas yra tas, kad egzistuoja ale higienos normos neleidžiančios maišyti šalto (geriamo) ir šildyto vandens iki jo atėjimo iki krano.
Pagal trečia variantą karšto ir šalto vandens sistemose egzistuoja skirtingi spaudimai.
Na, ir t.t.

Šilta / Šalta

Numeriai identifikuojantys automobilio metus
Iš tiesų, įdomus dalykas. Gali treniruotis  atskirti mašinų metus, tad Lietuvoje joks gariūninis avtamabylių stumdytojas neprakiš antra golfiuka kaip už nauja.


Vairavimas kairėje kelio pusėje
Na, nėra čia daug ko pasakoti. Airiai vis dar yra vieni iš tų 30 procentų pasaulio gyventojų tebevažinėjančių atvirkščiai. Sėdint automobilyje nejauku, einant per gatvę dar nejaukiau, bet priprantama.

Atsarga gėdos nedaro

Įspūdingas oras.
Čia galima rašyti ir kabutėse. Na nežinau, jei Lietuvos vardas yra kilęs nuo žodžio lietus, tai matomai Airijos vardas yra kilęs nuo žodžio stichinė liūtis. Airijoje lija maždaug 150-220 dienų per metus, žmonės net nebepastebi kad lija, neprisimena lijo vakar ar ne, nestipriai linojant retas kuris pasiima skėtį.


Dublinas

 Ir pabaigai, jei kam įdomu pamatyti mumifikuotą žmogaus galvą su kaulais ir dar ne bet ko, o tikro šventojo (Oliverio) tai prašom apsilankyti Droghedos miestelio švento Petro bažnyčioje.

Šv. Oliverio galva




Nedas

2013 m. kovo 5 d., antradienis

Malonaus skrydžio su RYANair


2013 03 02 Vilnius – Dublin with lovely RYANair

Puikių atostogų pas tėvus Airijoje pirmas etapas buvo pati kelionė iki žaliosios salos. Viskas būtų gerai jei ne keli kartūs prieskoniai šioj kelionėj, kur vienas iš jų vadinasi RYANAIR ir jos keleiviai.


Tad keletas punktų apie tai..

Durna eilių sistema. Eilės, eilės ir dar kartą eilės kuriose bendroje sumose prastovėta iki dviejų valandų. Aišku normalu dalykas yra sulaukti eilę prie keleivių patikrinimo skanerio ar prie pasienio kontrolės, na o valandą stovėti prie vartų, dar keturiasdešimt minučių kažkokioje laiptinėje laukiant įlaipinant į lėktuvą ir galų gale prie paties lėktuvo trapo yra žmonių kankinimas.



  
Prie kelionės smagumo sąrašo pridėčiau ir valandą sėdėjimo prikaitusiame lėktuve, laukiant nežinant ko, bet tikrai ne leidimo kilti, nes mūsų skrydis buvo paskutinis šią dieną ir sekantis tik už aštuonių valandų. Smagu, kad lėktuvo įgula beveik po valandos teikėsi informuoti visus apie vėlavimą ir tie, lėtesnio mąstymo žmonės, kuriems dar mąstymo sistema nebuvo sugeneravusi kelionės paveikslo, galėjo drąsiai informuoti pasitinkančius žmones apie galimai ilgesnį nei valandos užvėlavimą. Pasiteisinimas irgi neblogas, - lėktuvas apšalęs ir daugiau laiko nei numatyta užima jo nuledinimas. Įdomu, ar kas nors Ryanair gauna pinigus už tokių situacijų numatymą ir problemų sprendimą iš anksto. Juk ne paties skrydžio metu pamatyta, kad Lietuvoje arktinis -4 šaltisJ

Matomai šiukšlės po kojomis lėktuvuose yra normalus dalykas, ir pats gali šiukšlinti ir dėl to galvos nesukti, bet kai atsiverti meniu ir gėrimų skiltyje pamatai įklijuotą kramtoškę tai tikrai mintys sukasi ne apie tai, kaip čią ją atklijavus ir dar šiek tiek pakramčius.



Vienintelis dalykas už ką tikrai nelaikau pykčio, tai ilgoje eilių sistemoje parodytas žiupsnis žmogiškumo. Su vaiku Ryanair prie vartų ir į lėktuvą įleido be eilės. Skiriu didelį ačiū už tai skrydžių kompanijai ir didelį spyrį į veidą toms snukius perkreipusioms žmogystoms, burnojusioms apie tai, kad kaip čia ale be eilės lendam, kad vaikas tai ne bilietas su užrašu „priority boarding“. Duskit komuniagosJ

Na, o išvada būtų tokia, kad ką perki tą ir gauni. Skrendi su pigių skrydžių bendrove, tai ir tikėkis ilgų eilių, ankštų vietų, šiukšlių ir galbūt ateityje mokamo tualeto lėktuve.

Nedas